Draugijos įstatai

 

LIETUVOS MINIMALIAI INVAZINĖS CHIRURGIJOS DRAUGIJOS ĮSTATAI/MIC/

 

  1. BENDRIEJI NUOSTATAI

 

  • Lietuvos minimaliai invazinės chirurgijos draugija (MIC) (toliau - Draugija) yra savanoriška, nepriklausoma, visuomeninė organizacija, vienijanti Lietuvos Respublikos medikus, dirbančius ar besidominčius minimaliai invazinės chirurgijos metodais.
  • Draugija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Visuomeninių organizacijų įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimais bei šiais įstatais. Ji yra juridinis asmuo, turi savo antspaudą, simboliką, atsiskaitomąją ir valiutinę sąskaitas viename iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų, taip pat valiutinę sąskaitą vienoje iš užsienio valstybių, už savo prievoles atsako visu savo turtu.
  • Draugijos veikla plėtojama visoje Lietuvos respublikos teritorijoje.
  • Oficiali draugijos būstinė yra:

Bendrosios chirurgijos klinika

Vilniaus universitetinė greitosios pagalbos ligoninė

Šiltnamių 29

2043 Vilnius

Tel. 269401 fax. 26-89-84

 

 

  1. DRAUGIJOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

  • Draugijos tikslas yra propaguoti ir vystyti minimaliai invazinės chirurgijos pasiekimus Lietuvoje. Siekiant šio tikslo pagrindiniai draugijos uždaviniai:

-kelti draugijos narių profesinę kvalifikaciją;

-sistemingai analizuoti chirurginių ligų paplitimą ir ligonių gydymo galimybes, panaudojant minimaliai invazinės chirurgijos metodus;

- propaguoti minimaliai invazinius chirurginius gydymo metodus bei medicininę ir socialinę šių ligų reabilitaciją.

-kūrybiškai bendradarbiauti su kitomis draugijomis ir organizacijomis, veikiančiomis Lietuvoje ir kitose šalyse;

-dalyvauti leidybinėje veikloje: leisti mokslo darbų rinkinius, metodines rekomendacijas, vadovėlius, monografijas ir jas recenzuoti ar papildyti;

-dalyvauti išradybinėje veikloje.

-rengti mokslinius suvažiavimus, konferencijas, seminarus ir pan.

2.2. Draugija, įgyvendindama savo tikslą ir uždavinius:

-gali steigti įmones, užsiimančias komercine - ūkine veikla, stiprinančią draugijos materialinę bazę;

-gali samdyti asmenis, įstatuose numatytai veiklai įgyvendinti;

-gali pirkti ar kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, jį valdyti ir disponuoti.

 

  1. DRAUGIJOS NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

  • Draugiją sudaro tikrieji nariai, garbės nariai.
  • Tikruoju Draugijos nariu gali būti kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris turi medicininį išsilavinimą ir savo praktine veikla prisideda prie Draugijos tikslo ir uždavinių įgyvendinimo, pripažįsta jos įstatus ir moka nario mokestį.
  • Draugijos veikloje gali dalyvauti kitų šalių medikai.
  • Draugijos garbės nariais gali būti ypatingai minimaliai invazinėje chirurgijoje nusipelnę asmenys
  • Draugijos tikruosius narius priima Draugijos valdyba pagal Draugijos pirmininkui parašytą pareiškimą, dviejų tikrųjų Draugijos narių rekomendacijas ir sumokėjus stojamąjį mokestį. Garbės nariai svarstomi ir tvirtinami suvažiavime.
  • Draugijos tikrieji nariai turi teises:

-balsuoti, rinkti ir būti išrinktais į Draugijos valdybą;

-gauti informaciją apie Draugijos organizuojamus renginius ir juose svarstomus klausimus;

-dalyvauti draugijos suvažiavimuose ir kituose renginiuose;

-teikti pasiūlymus ir pageidavimus, atvirai pareikšti ir ginti savo nuomonę įvairiais Draugijos veiklos klausimais;

-valdybos pavedimu atstovauti Draugijai įvairiuose renginiuose;

-išstoti iš Draugijos.

3.7. Draugijos tikrasis narys privalo:

-laikytis Draugijos įstatų;

-vykdyti valdymo organų  pavedimus;

-mokėti stojamąjį ir kasmetinį nario mokestį, kurio dydį nustato suvažiavimas.

3.8. Draugijos nariais nebelaikomi asmenys:

-raštu pareiškę norą išstoti iš Draugijos;

-daugiau kaip 1 metus be pateisinamos priežasties nemokėję nario mokesčio;

-nesilaikantys įstatų, juose apsvarsčius Draugijos valdybos posėdyje, ginčytinais atvejais valdybos sprendimą patvirtinus suvažiavime.

3.9. Išstojus iš Draugijos, įnašai nariams negrąžinami.

3.10. Draugijos narių sąrašą tvarko draugijos sekretorius. Sąrašas turi būti laisvai prieinamas kiekvienam draugijos nariui.

 

  1. DRAUGIJOS VALDYMAS

 

  • Aukščiausias draugijos organas yra suvažiavimas, kuris rengiamas kas dveji metai. Jo metu priimami garbės nariai, tvirtinami, priimami arba keičiami įstatai, renkamas Draugijos pirmininkas, valdyba ir revizijos komisija, tvirtinama sekančio suvažiavimo vieta ir tematika, renkamas būsimo suvažiavimo pirmininkas, tvirtinama valdybos ir revizijos komisijos ataskaita, sprendžiami draugijos veiklos pasibaigimo klausimai.
  • Draugijos suvažiavimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė jos tikrųjų narių. Suvažiavimo sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus įstatų priėmimo, jų pakeitimų ar papildymų ir veiklos pasibaigimo klausimus. Minėti klausimai sprendžiami dalyvaujančių suvažiavime tikrųjų narių 2/3 balsų dauguma.
  • Tarp suvažiavimo Draugijos veiklą tvarko valdyba, renkama dviejų metų laikotarpiui, susidedanti iš pirmininko ir 5 asmenų, ir revizijos komisija, susidedanti iš 3 asmenų.
  • Valdybos funkcijos: šaukti suvažiavimą, priimti naujus draugijos narius, spręsti skyrių steigimo klausimus, koordinuoti jų veiklą, rūpintis leidybine veikla, spręsti kitus organizacinius klausimus.
  • Draugijos valdyba ir revizijos komisija renkama suvažiavimo metu iš tikrųjų Draugijos narių visuotinu slaptu balsavimu. Išrinktu laikomas pretendentas, surinkęs ne mažiau 50%+1 rinkimuose dalyvavusių balsų. Absoliučiai daugiausia balsų surinkęs valdybos narys tampa Draugijos vicepirmininku.
  • Draugijai ir jos valdybai vadovauja Draugijos pirmininkas. Jis renkamas suvažiavimo metu visuotinu slaptu balsavimu 2-jų metų laikotarpiui, ne daugiau kaip dviems kadencijoms. Pretendentais gali būti siūlomi tikrieji Draugijos nariai. Išrinktu laikomas pretendentas, surinkęs absoliučiai daugiausia balsų.
  • Pirmame Draugijos valdybos posėdyje atviru balsavimu išrenkami Draugijos sekretorius ir iždininkas. Draugijos valdybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip du kartus metuose.
  • Draugijos valdybos posėdžiams vadovauja Draugijos pirmininkas, jam nesant-vicepirmininkas. Svarbiausi sprendimai priimami slaptu balsavimu, siūlymai surinkus absoliučią daugumą. Esant vienodam balsų skaičiui, sprendimą lemia draugijos pirmininko nuomonė. Sprendimai galioja, pritarus ne mažiau 2/3 valdybos narių.
  • Revizijos komisiją sudaro jos pirmininkas ir du jos nariai.
  • Revizijos komisija privalo:

-tikrinti Draugijos finansus ir turto apskaitą;

-kontroliuoti nario mokesčio mokėjimą;

-stebėti ar Draugijos veikloje laikomasi šių įstatų;

-suvažiavimui pateikti Draugijos valdybos veiklos įvertinimą

4.11. Revizijos komisijos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.

4.12. Draugijos skyriai steigiami teritoriniu funkciniu ar kitokiu pagrindu įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti.

4.13. Draugijos skyriai gali būti įsteigti nusprendus valdybai.

4.14. Savo veikloje skyriai vadovaujasi šiais įstatais, suvažiavimo bei valdybos nutarimais.

4.15. Skyrius išsirenka savo valdybą, pirmininką ir revizorių. Skyrius savo finansinę - ūkinę veiklą vykdo pagal jų pačių sudaromas ir jų susirinkimuose patvirtintas sąmatas.

4.16. Skyrius neturi juridinio asmens teisių.

4.17. Skyrių veikla prieštaraujanti šiems įstatams, sustabdoma valdybos nutarimu iki suvažiavimo, kuris priima galutinį sprendimą dėl tolesnės skyriaus veiklos.

4.18. Draugijos dokumentaciją tvarko draugijos sekretorius.

 

  1. DRAUGIJOS TURTAS

 

  • Draugijos lėšas sudaro:

-stojamieji ir nario mokesčiai;

-fizinių asmenų, labdaros organizacijų ir labdaros fondų dovanotos (paaukotos) lėšos;

-nevalstybinių organizacijų, tarptautinių visuomeninių organizacijų dovanotos (paaukotos) lėšos;

-kredito įstaigų palūkanos už saugomas draugijos lėšas;

-skolinto kapitalo lėšos;

-kitos teisėtai įgytos lėšos.

  • Draugijos lėšos naudojamos:

-mokslinių suvažiavimų, konferencijų organizavimui;

-leidybinei veiklai;

-premijavimui;

Pašto paslaugoms;

-Draugijos reprezentacijai;

-kitai įstatuose numatytai veiklai.

5.3. Visus finansinius dokumentus pasirašo Draugijos pirmininkas 9jam nesant - jo įgaliotas vicepirmininkas) ir iždininkas.

 

  1. DRAUGIJOS VEIKLOS PABAIGIMAS

 

  • Lietuvos minimaliai invazinės chirurgijos Draugijos veikla pasibaigia suvažiavimo sprendimu, jame dalyvaujant 2/3 tikrųjų Draugijos narių, sprendimą priėmus 2/3 balsų dauguma arba Lietuvos Respublikos įstatymais numatytos valstybės institucijos sprendimu.
  • Visus klausimus, susijusius su draugijos veiklos pasibaigimu sprendžia suvažiavimo išrinkta likvidacinė komisija.
  • Nutraukus Draugijos veiklą, likusi jos turto dalis ir piniginės lėšos (patenkinus kreditorių reikalavimus, grąžinus skolas ir kt. įnašus) dovanojamos medicininėms įstaigoms, skiriamos labdarai.

 

Draugijos įstatai priimti I-ame Lietuvos minimaliai invazinės chirurgijos Draugijos suvažiavime Vilniuje, 1995 m. vasario 10 d.

 

 

Lietuvos minimaliai invazinės chirurgijos Draugijos pirmininkas                            doc. J. Stanaitis